lydėtu

Taip pat žr.: lydėtų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lydėtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lydėtas, mot. g. lydėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lydėtas	lydėti	lydėta	lydėtos	lydėta	-
kilm.	lydėto	lydėtų	lydėtos	lydėtų	-	-
naud.	lydėtam	lydėtiems	lydėtai	lydėtoms	-	-
gal.	lydėtą	lydėtus	lydėtą	lydėtas	-	-
įnag.	lydėtu	lydėtais	lydėta	lydėtomis	-	-
viet.	lydėtame	lydėtuose	lydėtoje	lydėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lydėtasis	lydėtieji	lydėtoji	lydėtosios	-	-
kilm.	lydėtojo	lydėtųjų	lydėtosios	lydėtųjų	-	-
naud.	lydėtajam	lydėtiesiems	lydėtajai	lydėtosioms	-	-
gal.	lydėtąjį	lydėtuosius	lydėtąją	lydėtąsias	-	-
įnag.	lydėtuoju	lydėtaisiais	lydėtąja	lydėtosiomis	-	-
viet.	lydėtajame	lydėtuosiuose	lydėtojoje	lydėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lydėtas, mot. g. lydėta.

lydėtu

1. tas, kurį lydėjo

Etimologija

<= lydėti, lydi, lydėjo

---