lopytu

Taip pat žr.: lopytų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lopytu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lopytas, mot. g. lopyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lopytas	lopyti	lopyta	lopytos	lopyta	-
kilm.	lopyto	lopytų	lopytos	lopytų	-	-
naud.	lopytam	lopytiems	lopytai	lopytoms	-	-
gal.	lopytą	lopytus	lopytą	lopytas	-	-
įnag.	lopytu	lopytais	lopyta	lopytomis	-	-
viet.	lopytame	lopytuose	lopytoje	lopytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lopytasis	lopytieji	lopytoji	lopytosios	-	-
kilm.	lopytojo	lopytųjų	lopytosios	lopytųjų	-	-
naud.	lopytajam	lopytiesiems	lopytajai	lopytosioms	-	-
gal.	lopytąjį	lopytuosius	lopytąją	lopytąsias	-	-
įnag.	lopytuoju	lopytaisiais	lopytąja	lopytosiomis	-	-
viet.	lopytajame	lopytuosiuose	lopytojoje	lopytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lopytas, mot. g. lopyta.

lopytu

1. tas, kurį lopė

Etimologija

<= lopyti, lopo, lopė

---