lopomu

Taip pat žr.: lopomų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lopomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lopomas, mot. g. lopoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lopomas	lopomi	lopoma	lopomos	lopoma	-
kilm.	lopomo	lopomų	lopomos	lopomų	-	-
naud.	lopomam	lopomiems	lopomai	lopomoms	-	-
gal.	lopomą	lopomus	lopomą	lopomas	-	-
įnag.	lopomu	lopomais	lopoma	lopomomis	-	-
viet.	lopomame	lopomuose	lopomoje	lopomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lopomasis	lopomieji	lopomoji	lopomosios	-	-
kilm.	lopomojo	lopomųjų	lopomosios	lopomųjų	-	-
naud.	lopomajam	lopomiesiems	lopomajai	lopomosioms	-	-
gal.	lopomąjį	lopomuosius	lopomąją	lopomąsias	-	-
įnag.	lopomuoju	lopomaisiais	lopomąja	lopomosiomis	-	-
viet.	lopomajame	lopomuosiuose	lopomojoje	lopomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lopomas, mot. g. lopoma.

lopomu

1. tas, kurį lopo

Etimologija

<= lopyti, lopo, lopė

---