lopančiu

Taip pat žr.: lopančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lopančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lopantis, mot. g. lopanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lopąs, lopantis	lopą, lopantys	lopanti	lopančios	-	lopą
kilm.	lopančio	lopančių	lopančios	lopančių	-	-
naud.	lopančiam	lopantiems, lopantiem	lopančiai	lopančioms, lopančiom	-	-
gal.	lopantį	lopančius	lopančią	lopančias	-	-
įnag.	lopančiu	lopančiais	lopančia	lopančiomis	-	-
viet.	lopančiame, lopančiam	lopančiuose, lopančiuos	lopančioje, lopančioj	lopančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lopantysis	lopantieji	lopančioji	lopančiosios	-	-
kilm.	lopančiojo	lopančiųjų	lopančiosios	lopančiųjų	-	-
naud.	lopančiajam	lopantiesiems	lopančiajai	lopančiosioms	-	-
gal.	lopantįjį	lopančiuosius	lopančiąją	lopančiąsias	-	-
įnag.	lopančiuoju	lopančiaisiais	lopančiąja	lopančiosiomis	-	-
viet.	lopančiajame	lopančiuosiuose	lopančiojoje	lopančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lopantis, mot. g. lopanti.

lopančiu

1. tas, kuris lopo

Etimologija

<= lopyti, lopo, lopė

---