lojančiu

Taip pat žr.: lojančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lojančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lojantis, mot. g. lojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lojąs, lojantis	loją, lojantys	lojanti	lojančios	-	loją
kilm.	lojančio	lojančių	lojančios	lojančių	-	-
naud.	lojančiam	lojantiems, lojantiem	lojančiai	lojančioms, lojančiom	-	-
gal.	lojantį	lojančius	lojančią	lojančias	-	-
įnag.	lojančiu	lojančiais	lojančia	lojančiomis	-	-
viet.	lojančiame, lojančiam	lojančiuose, lojančiuos	lojančioje, lojančioj	lojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lojantysis	lojantieji	lojančioji	lojančiosios	-	-
kilm.	lojančiojo	lojančiųjų	lojančiosios	lojančiųjų	-	-
naud.	lojančiajam	lojantiesiems	lojančiajai	lojančiosioms	-	-
gal.	lojantįjį	lojančiuosius	lojančiąją	lojančiąsias	-	-
įnag.	lojančiuoju	lojančiaisiais	lojančiąja	lojančiosiomis	-	-
viet.	lojančiajame	lojančiuosiuose	lojančiojoje	lojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lojantis, mot. g. lojanti.

lojančiu

1. tas, kuris loja

Etimologija

<= loti, loja, lojo

---