linksmintu

Taip pat žr.: linksmintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

linksmintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. linksmintas, mot. g. linksminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	linksmintas	linksminti	linksminta	linksmintos	linksminta	-
kilm.	linksminto	linksmintų	linksmintos	linksmintų	-	-
naud.	linksmintam	linksmintiems	linksmintai	linksmintoms	-	-
gal.	linksmintą	linksmintus	linksmintą	linksmintas	-	-
įnag.	linksmintu	linksmintais	linksminta	linksmintomis	-	-
viet.	linksmintame	linksmintuose	linksmintoje	linksmintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	linksmintasis	linksmintieji	linksmintoji	linksmintosios	-	-
kilm.	linksmintojo	linksmintųjų	linksmintosios	linksmintųjų	-	-
naud.	linksmintajam	linksmintiesiems	linksmintajai	linksmintosioms	-	-
gal.	linksmintąjį	linksmintuosius	linksmintąją	linksmintąsias	-	-
įnag.	linksmintuoju	linksmintaisiais	linksmintąja	linksmintosiomis	-	-
viet.	linksmintajame	linksmintuosiuose	linksmintojoje	linksmintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. linksmintas, mot. g. linksminta.

linksmintu

1. tas, kurį linksmino

Etimologija

<= linksminti, linksmina, linksmino

---