lenktus

Taip pat žr.: lenktųs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lenktus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lenktas, mot. g. lenkta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lenktas	lenkti	lenkta	lenktos	lenkta	-
kilm.	lenkto	lenktų	lenktos	lenktų	-	-
naud.	lenktam	lenktiems	lenktai	lenktoms	-	-
gal.	lenktą	lenktus	lenktą	lenktas	-	-
įnag.	lenktu	lenktais	lenkta	lenktomis	-	-
viet.	lenktame	lenktuose	lenktoje	lenktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lenktasis	lenktieji	lenktoji	lenktosios	-	-
kilm.	lenktojo	lenktųjų	lenktosios	lenktųjų	-	-
naud.	lenktajam	lenktiesiems	lenktajai	lenktosioms	-	-
gal.	lenktąjį	lenktuosius	lenktąją	lenktąsias	-	-
įnag.	lenktuoju	lenktaisiais	lenktąja	lenktosiomis	-	-
viet.	lenktajame	lenktuosiuose	lenktojoje	lenktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lenktas, mot. g. lenkta.

lenktus

1. tas, kurį lenkė

Etimologija

<= lenkti, lenkia, lenkė

---