lenksima

Taip pat žr.: lenksimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lenksima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lenksimas, mot. g. lenksima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lenksimas	lenksimi	lenksima	lenksimos	lenksima	-
kilm.	lenksimo	lenksimų	lenksimos	lenksimų	-	-
naud.	lenksimam	lenksimiems	lenksimai	lenksimoms	-	-
gal.	lenksimą	lenksimus	lenksimą	lenksimas	-	-
įnag.	lenksimu	lenksimais	lenksima	lenksimomis	-	-
viet.	lenksimame	lenksimuose	lenksimoje	lenksimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lenksimasis	lenksimieji	lenksimoji	lenksimosios	-	-
kilm.	lenksimojo	lenksimųjų	lenksimosios	lenksimųjų	-	-
naud.	lenksimajam	lenksimiesiems	lenksimajai	lenksimosioms	-	-
gal.	lenksimąjį	lenksimuosius	lenksimąją	lenksimąsias	-	-
įnag.	lenksimuoju	lenksimaisiais	lenksimąja	lenksimosiomis	-	-
viet.	lenksimajame	lenksimuosiuose	lenksimojoje	lenksimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lenksimas.
• Skiemenys: lenk-si-ma

lenksima

1. ta, kurią lenks

Etimologija

<= lenkti, lenkia, lenkė

---