lenkiančiu

Taip pat žr.: lenkiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lenkiančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lenkiantis, mot. g. lenkianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lenkiąs, lenkiantis	lenkią, lenkiantys	lenkianti	lenkiančios	-	lenkią
kilm.	lenkiančio	lenkiančių	lenkiančios	lenkiančių	-	-
naud.	lenkiančiam	lenkiantiems, lenkiantiem	lenkiančiai	lenkiančioms, lenkiančiom	-	-
gal.	lenkiantį	lenkiančius	lenkiančią	lenkiančias	-	-
įnag.	lenkiančiu	lenkiančiais	lenkiančia	lenkiančiomis	-	-
viet.	lenkiančiame, lenkiančiam	lenkiančiuose, lenkiančiuos	lenkiančioje, lenkiančioj	lenkiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lenkiantysis	lenkiantieji	lenkiančioji	lenkiančiosios	-	-
kilm.	lenkiančiojo	lenkiančiųjų	lenkiančiosios	lenkiančiųjų	-	-
naud.	lenkiančiajam	lenkiantiesiems	lenkiančiajai	lenkiančiosioms	-	-
gal.	lenkiantįjį	lenkiančiuosius	lenkiančiąją	lenkiančiąsias	-	-
įnag.	lenkiančiuoju	lenkiančiaisiais	lenkiančiąja	lenkiančiosiomis	-	-
viet.	lenkiančiajame	lenkiančiuosiuose	lenkiančiojoje	lenkiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lenkiantis, mot. g. lenkianti.

lenkiančiu

1. tas, kuris lenkia

Etimologija

<= lenkti, lenkia, lenkė

---