leistu

Taip pat žr.: leistų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

leistu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. leistas, mot. g. leista
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	leistas	leisti	leista	leistos	leista	-
kilm.	leisto	leistų	leistos	leistų	-	-
naud.	leistam	leistiems	leistai	leistoms	-	-
gal.	leistą	leistus	leistą	leistas	-	-
įnag.	leistu	leistais	leista	leistomis	-	-
viet.	leistame	leistuose	leistoje	leistose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	leistasis	leistieji	leistoji	leistosios	-	-
kilm.	leistojo	leistųjų	leistosios	leistųjų	-	-
naud.	leistajam	leistiesiems	leistajai	leistosioms	-	-
gal.	leistąjį	leistuosius	leistąją	leistąsias	-	-
įnag.	leistuoju	leistaisiais	leistąja	leistosiomis	-	-
viet.	leistajame	leistuosiuose	leistojoje	leistosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. leistas, mot. g. leista.

leistu

1. tas, kurį leido

Etimologija

<= leisti, leidžia, leido

---