leistinų

Taip pat žr.: leistinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

leistinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. leistinas, mot. g. leistina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	leistinas	leistini	leistina	leistinos	leistina	-
kilm.	leistino	leistinų	leistinos	leistinų	-	-
naud.	leistinam	leistiniems	leistinai	leistinoms	-	-
gal.	leistiną	leistinus	leistiną	leistinas	-	-
įnag.	leistinu	leistinais	leistina	leistinomis	-	-
viet.	leistiname	leistinuose	leistinoje	leistinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	leistinasis	leistinieji	leistinoji	leistinosios	-	-
kilm.	leistinojo	leistinųjų	leistinosios	leistinųjų	-	-
naud.	leistinajam	leistiniesiems	leistinajai	leistinosioms	-	-
gal.	leistinąjį	leistinuosius	leistinąją	leistinąsias	-	-
įnag.	leistinuoju	leistinaisiais	leistinąja	leistinosiomis	-	-
viet.	leistinajame	leistinuosiuose	leistinojoje	leistinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. leistinas, mot. g. leistina.

leistinų

1. tas, dėl kurio reikia leisti

Etimologija

<= leisti, leidžia, leido

---