leisima

Taip pat žr.: leisimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

leisima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. leisimas, mot. g. leisima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	leisimas	leisimi	leisima	leisimos	leisima	-
kilm.	leisimo	leisimų	leisimos	leisimų	-	-
naud.	leisimam	leisimiems	leisimai	leisimoms	-	-
gal.	leisimą	leisimus	leisimą	leisimas	-	-
įnag.	leisimu	leisimais	leisima	leisimomis	-	-
viet.	leisimame	leisimuose	leisimoje	leisimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	leisimasis	leisimieji	leisimoji	leisimosios	-	-
kilm.	leisimojo	leisimųjų	leisimosios	leisimųjų	-	-
naud.	leisimajam	leisimiesiems	leisimajai	leisimosioms	-	-
gal.	leisimąjį	leisimuosius	leisimąją	leisimąsias	-	-
įnag.	leisimuoju	leisimaisiais	leisimąja	leisimosiomis	-	-
viet.	leisimajame	leisimuosiuose	leisimojoje	leisimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. leisimas.
• Skiemenys: lei-si-ma

leisima

1. ta, kurią leis

Etimologija

<= leisti, leidžia, leido

---