leisiančioji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

leisiančioji (būs. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. leisiantis, mot. g. leisianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	leisiąs, leisiantis	leisią, leisiantys	leisianti	leisiančios	-	leisią
kilm.	leisiančio	leisiančių	leisiančios	leisiančių	-	-
naud.	leisiančiam	leisiantiems, leisiantiem	leisiančiai	leisiančioms, leisiančiom	-	-
gal.	leisiantį	leisiančius	leisiančią	leisiančias	-	-
įnag.	leisiančiu	leisiančiais	leisiančia	leisiančiomis	-	-
viet.	leisiančiame, leisiančiam	leisiančiuose, leisiančiuos	leisiančioje, leisiančioj	leisiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	leisiantysis	leisiantieji	leisiančioji	leisiančiosios	-	-
kilm.	leisiančiojo	leisiančiųjų	leisiančiosios	leisiančiųjų	-	-
naud.	leisiančiajam	leisiantiesiems	leisiančiajai	leisiančiosioms	-	-
gal.	leisiantįjį	leisiančiuosius	leisiančiąją	leisiančiąsias	-	-
įnag.	leisiančiuoju	leisiančiaisiais	leisiančiąja	leisiančiosiomis	-	-
viet.	leisiančiajame	leisiančiuosiuose	leisiančiojoje	leisiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. leisiantis, mot. g. leisianti.

leisiančioji

1. ta, kuri leis

Etimologija

<= leisti, leidžia, leido

---