leidžiančia

Taip pat žr.: leidžiančią

 Lietuvių kalba

Dalyvis

leidžiančia (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. leidžiantis, mot. g. leidžianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	leidžiąs, leidžiantis	leidžią, leidžiantys	leidžianti	leidžiančios	-	leidžią
kilm.	leidžiančio	leidžiančių	leidžiančios	leidžiančių	-	-
naud.	leidžiančiam	leidžiantiems, leidžiantiem	leidžiančiai	leidžiančioms, leidžiančiom	-	-
gal.	leidžiantį	leidžiančius	leidžiančią	leidžiančias	-	-
įnag.	leidžiančiu	leidžiančiais	leidžiančia	leidžiančiomis	-	-
viet.	leidžiančiame, leidžiančiam	leidžiančiuose, leidžiančiuos	leidžiančioje, leidžiančioj	leidžiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	leidžiantysis	leidžiantieji	leidžiančioji	leidžiančiosios	-	-
kilm.	leidžiančiojo	leidžiančiųjų	leidžiančiosios	leidžiančiųjų	-	-
naud.	leidžiančiajam	leidžiantiesiems	leidžiančiajai	leidžiančiosioms	-	-
gal.	leidžiantįjį	leidžiančiuosius	leidžiančiąją	leidžiančiąsias	-	-
įnag.	leidžiančiuoju	leidžiančiaisiais	leidžiančiąja	leidžiančiosiomis	-	-
viet.	leidžiančiajame	leidžiančiuosiuose	leidžiančiojoje	leidžiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. leidžiantis, mot. g. leidžianti.

leidžiančia

1. ta, kuri leidžia

Etimologija

<= leisti, leidžia, leido

---