leidžiamu

Taip pat žr.: leidžiamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

leidžiamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. leidžiamas, mot. g. leidžiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	leidžiamas	leidžiami	leidžiama	leidžiamos	leidžiama	-
kilm.	leidžiamo	leidžiamų	leidžiamos	leidžiamų	-	-
naud.	leidžiamam	leidžiamiems	leidžiamai	leidžiamoms	-	-
gal.	leidžiamą	leidžiamus	leidžiamą	leidžiamas	-	-
įnag.	leidžiamu	leidžiamais	leidžiama	leidžiamomis	-	-
viet.	leidžiamame	leidžiamuose	leidžiamoje	leidžiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	leidžiamasis	leidžiamieji	leidžiamoji	leidžiamosios	-	-
kilm.	leidžiamojo	leidžiamųjų	leidžiamosios	leidžiamųjų	-	-
naud.	leidžiamajam	leidžiamiesiems	leidžiamajai	leidžiamosioms	-	-
gal.	leidžiamąjį	leidžiamuosius	leidžiamąją	leidžiamąsias	-	-
įnag.	leidžiamuoju	leidžiamaisiais	leidžiamąja	leidžiamosiomis	-	-
viet.	leidžiamajame	leidžiamuosiuose	leidžiamojoje	leidžiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. leidžiamas, mot. g. leidžiama.

leidžiamu

1. tas, kurį leidžia

Etimologija

<= leisti, leidžia, leido

---