lauma

Jotvingių kalba


Laimingi vaikai

Tarimas

TFA: ['laũ.ma]

Daiktavardis

lauma (mot. g.)

laimė ^(lt) (sen.)
- jausmo, likimo arba sėkmės prasme; neskaičiuojamas
laumė ^(lt) (nau.)

Daiktavardžio „lauma“ linksniavimas (4-oji (a) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		lauma	laumas
K.		laumas	laumun̄
N.		laumai	laumams
G.		lauman̄	lauman̄s
Įn.		lauma	laumams
Vt.	Vi.	laumoj	laumosu
	Kr.	lauman	laumasna
	Gr.	laumopi	laumospi
	Ar.	laumap	laumump
Š.		lauma!	laumas!

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

lauma ^(xsv) – daiktavardžiai ^(lt)

Laume ^(xsv) (mot. g.)

(Sinonimai)

?• p• a• r

lauma ^(xsv) – laimė ^(lt)

Laima ^(xsv) (mot. g.)

(Sinonimai)

?• p• a• r

lauma ^(xsv) – laumė (baltų mitologija) ^(lt)

Laume ^(xsv) (mot. g.)

Etimologija

Tikėtina, kad šis žodis buvo dvireikšmis (laimė ir laumė), o tai paaiškintina tuo, kad laumės ne visada buvo laikomos blogomis būtybėmis. Tikėtina, kad jotvingių mitologijoje laumės dažniau būdavo laimės nešėjos, skleidėjos. Galimai tai rodo ir deivės Laumės svarbą jotvingių tikėjime. Etimologija neaiški. Giminiškas lietuvių k. laumė, latvių k. lauma.

Kategorijos