lankoma

Taip pat žr.: lankomą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lankoma (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lankomas, mot. g. lankoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lankomas	lankomi	lankoma	lankomos	lankoma	-
kilm.	lankomo	lankomų	lankomos	lankomų	-	-
naud.	lankomam	lankomiems	lankomai	lankomoms	-	-
gal.	lankomą	lankomus	lankomą	lankomas	-	-
įnag.	lankomu	lankomais	lankoma	lankomomis	-	-
viet.	lankomame	lankomuose	lankomoje	lankomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lankomasis	lankomieji	lankomoji	lankomosios	-	-
kilm.	lankomojo	lankomųjų	lankomosios	lankomųjų	-	-
naud.	lankomajam	lankomiesiems	lankomajai	lankomosioms	-	-
gal.	lankomąjį	lankomuosius	lankomąją	lankomąsias	-	-
įnag.	lankomuoju	lankomaisiais	lankomąja	lankomosiomis	-	-
viet.	lankomajame	lankomuosiuose	lankomojoje	lankomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lankomas.
• Skiemenys: lan-ko-ma

lankoma

1. ta, kurią lanko

Etimologija

<= lankyti, lanko, lankė

---