lažintinai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lažintinai (reik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lažintinas, mot. g. lažintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lažintinas	lažintini	lažintina	lažintinos	lažintina	-
kilm.	lažintino	lažintinų	lažintinos	lažintinų	-	-
naud.	lažintinam	lažintiniems	lažintinai	lažintinoms	-	-
gal.	lažintiną	lažintinus	lažintiną	lažintinas	-	-
įnag.	lažintinu	lažintinais	lažintina	lažintinomis	-	-
viet.	lažintiname	lažintinuose	lažintinoje	lažintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lažintinasis	lažintinieji	lažintinoji	lažintinosios	-	-
kilm.	lažintinojo	lažintinųjų	lažintinosios	lažintinųjų	-	-
naud.	lažintinajam	lažintiniesiems	lažintinajai	lažintinosioms	-	-
gal.	lažintinąjį	lažintinuosius	lažintinąją	lažintinąsias	-	-
įnag.	lažintinuoju	lažintinaisiais	lažintinąja	lažintinosiomis	-	-
viet.	lažintinajame	lažintinuosiuose	lažintinojoje	lažintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lažintinas, mot. g. lažintina.

lažintinai

1. ta, dėl kurios reikia lažinti

Etimologija

<= lažinti, lažina, lažino

---

Būdinys

lažintinai (būdinys)

Būdinys
lažinte	lažintinai

• Skiemenys: la-žin-ti-nai

lažintinai

Etimologija

<= lažinti, lažina, lažino

---