lažinsimu

Taip pat žr.: lažinsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lažinsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lažinsimas, mot. g. lažinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lažinsimas	lažinsimi	lažinsima	lažinsimos	lažinsima	-
kilm.	lažinsimo	lažinsimų	lažinsimos	lažinsimų	-	-
naud.	lažinsimam	lažinsimiems	lažinsimai	lažinsimoms	-	-
gal.	lažinsimą	lažinsimus	lažinsimą	lažinsimas	-	-
įnag.	lažinsimu	lažinsimais	lažinsima	lažinsimomis	-	-
viet.	lažinsimame	lažinsimuose	lažinsimoje	lažinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lažinsimasis	lažinsimieji	lažinsimoji	lažinsimosios	-	-
kilm.	lažinsimojo	lažinsimųjų	lažinsimosios	lažinsimųjų	-	-
naud.	lažinsimajam	lažinsimiesiems	lažinsimajai	lažinsimosioms	-	-
gal.	lažinsimąjį	lažinsimuosius	lažinsimąją	lažinsimąsias	-	-
įnag.	lažinsimuoju	lažinsimaisiais	lažinsimąja	lažinsimosiomis	-	-
viet.	lažinsimajame	lažinsimuosiuose	lažinsimojoje	lažinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lažinsimas, mot. g. lažinsima.

lažinsimu

1. tas, kurį lažins

Etimologija

<= lažinti, lažina, lažino

---