lažindavusiu

Taip pat žr.: lažindavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lažindavusiu (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lažindavęs, mot. g. lažindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lažindavęs	lažindavę	lažindavusi, lažindavus	lažindavusios	-	lažindavę
kilm.	lažindavusio	lažindavusių	lažindavusios	lažindavusių	-	-
naud.	lažindavusiam	lažindavusiems	lažindavusiai	lažindavusioms	-	-
gal.	lažindavusį	lažindavusius	lažindavusią	lažindavusias	-	-
įnag.	lažindavusiu	lažindavusiais	lažindavusia	lažindavusiomis	-	-
viet.	lažindavusiame	lažindavusiuose	lažindavusioje	lažindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lažindavusysis	lažindavusieji	lažindavusioji	lažindavusiosios	-	-
kilm.	lažindavusiojo	lažindavusiųjų	lažindavusiosios	lažindavusiųjų	-	-
naud.	lažindavusiajam	lažindavusiesiems	lažindavusiajai	lažindavusiosioms	-	-
gal.	lažindavusįjį	lažindavusiuosius	lažindavusiąją	lažindavusiąsias	-	-
įnag.	lažindavusiuoju	lažindavusiaisiais	lažindavusiąja	lažindavusiosiomis	-	-
viet.	lažindavusiajame	lažindavusiuosiuose	lažindavusiojoje	lažindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lažindavęs, mot. g. lažindavusi.

lažindavusiu

1. tas, kuris lažindavo

Etimologija

<= lažinti, lažina, lažino

---