lažinama

Taip pat žr.: lažinamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lažinama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lažinamas, mot. g. lažinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lažinamas	lažinami	lažinama	lažinamos	lažinama	-
kilm.	lažinamo	lažinamų	lažinamos	lažinamų	-	-
naud.	lažinamam	lažinamiems	lažinamai	lažinamoms	-	-
gal.	lažinamą	lažinamus	lažinamą	lažinamas	-	-
įnag.	lažinamu	lažinamais	lažinama	lažinamomis	-	-
viet.	lažinamame	lažinamuose	lažinamoje	lažinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lažinamasis	lažinamieji	lažinamoji	lažinamosios	-	-
kilm.	lažinamojo	lažinamųjų	lažinamosios	lažinamųjų	-	-
naud.	lažinamajam	lažinamiesiems	lažinamajai	lažinamosioms	-	-
gal.	lažinamąjį	lažinamuosius	lažinamąją	lažinamąsias	-	-
įnag.	lažinamuoju	lažinamaisiais	lažinamąja	lažinamosiomis	-	-
viet.	lažinamajame	lažinamuosiuose	lažinamojoje	lažinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lažinamas.
• Skiemenys: la-ži-na-ma

lažinama

1. ta, kurią lažina

Etimologija

<= lažinti, lažina, lažino

---