Pereiti prie turinio

lūsis

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Taip pat žr.: lūšis
Vikipedija
Laisvojoje enciklopedijoje yra straipsnis:
Lūšis

Daiktavardis

[taisyti]
Daiktavardis
linksnis vienaskaita daugiskaita
vardininkas (Nominatīvs) lūsis -
kilmininkas (Ģenitīvs) - -
naudininkas (Datīvs) - -
galininkas (Akuzatīvs) - -
įnagininkas (Instrumentālis) - -
vietininkas (Lokatīvs) - -
šauksmininkas (Vokatīvs) - -

lūsis

  1. lūšis (lt) (mot. g.) (Žinduoliai)



Lūšis

Tarimas

[taisyti]
  • TFA: ['lū.sis]

Daiktavardis

[taisyti]

lūsis (vyr. g.)

  1. lūšis (lt) (nau.)
Daiktavardžio lūsis linksniavimas
(2-oji (is) linksniuotė) / (6-oji (is) linksniuotė)
Vyr. g. Mot. g.
Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita
V. lūsis lūsys lūsis lūsys
K. lūsis lūsiun̄ lūsis lūsiun̄
N. lūsiu lūsems lūsei lūsims
G. lūsin̄ lūsin̄s lūsin̄ lūsin̄s
Įn. lūsiu lūseis lūsi lūsims
Vt. Vi. lūsy lūsysu lūsy lūsysu
Kr. lūsyn lūsysna lūsyn lūsysna
Gr. lūsypi lūsyspi lūsypi lūsyspi
Ar. lūsyp lūsiump lūsyp lūsiump
Š. lūsi! lūsys! lūsi! lūsys!

Vartosenos pastabos

[taisyti]

Šį žodį galima vartoti ir kaip vyriškos, ir kaip moteriškos giminės žodį. Žinoma, nuo to skiriasi ir žodžio linksniavimas, tačiau giminę apsprendžia vartotojo asmeninė preferencija.

Etimologija

[taisyti]

Naujadaras. Iš baltų-slavų prokalbės *lū́ˀśis, iš indoeuropiečių prokalbės *lewk-. Giminiškas prūsų k. luysis, latvių k. lūsis, lūsa, lūse, lietuvių k. lūšis, slavų prokalbės *rỳsь.

Kategorijos

[taisyti]