kvitt

 Norvegų kalba

Tarimas

• TFA: [kvit:]

Būdvardis

kvitt (vyr. g.) (mot. g.) (bev. g.)

1. • laisvas ^(lt) nuo
   • išlaisvintas ^(lt) nuo
2. • išlyginęs ^(lt) skolas
   • nebeskolingas ^(lt)

Būdvardžio „kvitt“ formos
Gramatinė giminė Kjønn	Vienaskaita Entall		Daugiskaita Flertall
	Nežymimoji forma Ubestemt	Žymimoji forma Bestemt	Nežymimoji forma Ubestemt	Žymimoji forma Bestemt
Vyriškoji g. Hankjønn	kvitt	kvitt	kvitt	kvitt
Moteriškoji g. Hunkjønn	kvitt	kvitt	kvitt	kvitt
Niekatroji g. Intetkjønn	kvitt	kvitt	kvitt	kvitt

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Susiję žodžiai) kvitt ^(no) – veiksmažodžiai ^(lt) 

kvitte (no)

Etimologija

Iš senovės skandinavų k. kvittr, iš vidurinės vokiečių žemaičių k. quit, iš viduramžių lotynų k. quitus, quittus, iš lotynų k. quietus.

Kategorijos

• Abstraktūs būdvardžiai

---

Alternatyvūs daiktavardžiai

kvitt (bev. g.)

• Daiktavardžio hvitt alternatyvi forma.

Daiktavardžio „kvitt“ formos
Bevardė g. Intetkjønn	Paprastoji forma Enkeltform
	kvitt

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

Reikšme su žodžiu „kvitt“ (balta spalva) susiję žodžiai
baltas, balta	balta spalva
kvit	kvitt kvit farge

(Susiję žodžiai) kvitt ^(no) – būdvardžiai ^(lt) 

kvit (no) (vyr. g./mot. g.)

Etimologija

Nuo norvegų k. kvit.

Kategorijos

• Spalvos

---

Būdvardžio forma

kvitt (bev. g.)

• Būdvardžio kvit bev. g. vienaskaitos nežymimoji forma.

---

Veiksmažodžio forma

kvitt

• Veiksmažodžio kvitte liepiamosios nuosakos forma.

---