kviesimu

Taip pat žr.: kviesimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kviesimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kviesimas, mot. g. kviesima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kviesimas	kviesimi	kviesima	kviesimos	kviesima	-
kilm.	kviesimo	kviesimų	kviesimos	kviesimų	-	-
naud.	kviesimam	kviesimiems	kviesimai	kviesimoms	-	-
gal.	kviesimą	kviesimus	kviesimą	kviesimas	-	-
įnag.	kviesimu	kviesimais	kviesima	kviesimomis	-	-
viet.	kviesimame	kviesimuose	kviesimoje	kviesimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kviesimasis	kviesimieji	kviesimoji	kviesimosios	-	-
kilm.	kviesimojo	kviesimųjų	kviesimosios	kviesimųjų	-	-
naud.	kviesimajam	kviesimiesiems	kviesimajai	kviesimosioms	-	-
gal.	kviesimąjį	kviesimuosius	kviesimąją	kviesimąsias	-	-
įnag.	kviesimuoju	kviesimaisiais	kviesimąja	kviesimosiomis	-	-
viet.	kviesimajame	kviesimuosiuose	kviesimojoje	kviesimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kviesimas, mot. g. kviesima.

kviesimu

1. tas, kurį kvies

Etimologija

<= kviesti, kviečia, kvietė

---