kviesiančiu

Taip pat žr.: kviesiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kviesiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kviesiantis, mot. g. kviesianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kviesiąs, kviesiantis	kviesią, kviesiantys	kviesianti	kviesiančios	-	kviesią
kilm.	kviesiančio	kviesiančių	kviesiančios	kviesiančių	-	-
naud.	kviesiančiam	kviesiantiems, kviesiantiem	kviesiančiai	kviesiančioms, kviesiančiom	-	-
gal.	kviesiantį	kviesiančius	kviesiančią	kviesiančias	-	-
įnag.	kviesiančiu	kviesiančiais	kviesiančia	kviesiančiomis	-	-
viet.	kviesiančiame, kviesiančiam	kviesiančiuose, kviesiančiuos	kviesiančioje, kviesiančioj	kviesiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kviesiantysis	kviesiantieji	kviesiančioji	kviesiančiosios	-	-
kilm.	kviesiančiojo	kviesiančiųjų	kviesiančiosios	kviesiančiųjų	-	-
naud.	kviesiančiajam	kviesiantiesiems	kviesiančiajai	kviesiančiosioms	-	-
gal.	kviesiantįjį	kviesiančiuosius	kviesiančiąją	kviesiančiąsias	-	-
įnag.	kviesiančiuoju	kviesiančiaisiais	kviesiančiąja	kviesiančiosiomis	-	-
viet.	kviesiančiajame	kviesiančiuosiuose	kviesiančiojoje	kviesiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kviesiantis, mot. g. kviesianti.

kviesiančiu

1. tas, kuris kvies

Etimologija

<= kviesti, kviečia, kvietė

---