kviečianti

Taip pat žr.: kviečiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kviečianti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kviečiantis, mot. g. kviečianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kviečiąs, kviečiantis	kviečią, kviečiantys	kviečianti	kviečiančios	-	kviečią
kilm.	kviečiančio	kviečiančių	kviečiančios	kviečiančių	-	-
naud.	kviečiančiam	kviečiantiems, kviečiantiem	kviečiančiai	kviečiančioms, kviečiančiom	-	-
gal.	kviečiantį	kviečiančius	kviečiančią	kviečiančias	-	-
įnag.	kviečiančiu	kviečiančiais	kviečiančia	kviečiančiomis	-	-
viet.	kviečiančiame, kviečiančiam	kviečiančiuose, kviečiančiuos	kviečiančioje, kviečiančioj	kviečiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kviečiantysis	kviečiantieji	kviečiančioji	kviečiančiosios	-	-
kilm.	kviečiančiojo	kviečiančiųjų	kviečiančiosios	kviečiančiųjų	-	-
naud.	kviečiančiajam	kviečiantiesiems	kviečiančiajai	kviečiančiosioms	-	-
gal.	kviečiantįjį	kviečiančiuosius	kviečiančiąją	kviečiančiąsias	-	-
įnag.	kviečiančiuoju	kviečiančiaisiais	kviečiančiąja	kviečiančiosiomis	-	-
viet.	kviečiančiajame	kviečiančiuosiuose	kviečiančiojoje	kviečiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kviečiantis.
• Skiemenys: kvie-čian-ti

kviečianti

1. ta, kuri kviečia

Etimologija

<= kviesti, kviečia, kvietė

---