kviečiamu

Taip pat žr.: kviečiamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kviečiamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kviečiamas, mot. g. kviečiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kviečiamas	kviečiami	kviečiama	kviečiamos	kviečiama	-
kilm.	kviečiamo	kviečiamų	kviečiamos	kviečiamų	-	-
naud.	kviečiamam	kviečiamiems	kviečiamai	kviečiamoms	-	-
gal.	kviečiamą	kviečiamus	kviečiamą	kviečiamas	-	-
įnag.	kviečiamu	kviečiamais	kviečiama	kviečiamomis	-	-
viet.	kviečiamame	kviečiamuose	kviečiamoje	kviečiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kviečiamasis	kviečiamieji	kviečiamoji	kviečiamosios	-	-
kilm.	kviečiamojo	kviečiamųjų	kviečiamosios	kviečiamųjų	-	-
naud.	kviečiamajam	kviečiamiesiems	kviečiamajai	kviečiamosioms	-	-
gal.	kviečiamąjį	kviečiamuosius	kviečiamąją	kviečiamąsias	-	-
įnag.	kviečiamuoju	kviečiamaisiais	kviečiamąja	kviečiamosiomis	-	-
viet.	kviečiamajame	kviečiamuosiuose	kviečiamojoje	kviečiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kviečiamas, mot. g. kviečiama.

kviečiamu

1. tas, kurį kviečia

Etimologija

<= kviesti, kviečia, kvietė

---