kvailiotinų

Taip pat žr.: kvailiotinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kvailiotinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kvailiotinas, mot. g. kvailiotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kvailiotinas	kvailiotini	kvailiotina	kvailiotinos	kvailiotina	-
kilm.	kvailiotino	kvailiotinų	kvailiotinos	kvailiotinų	-	-
naud.	kvailiotinam	kvailiotiniems	kvailiotinai	kvailiotinoms	-	-
gal.	kvailiotiną	kvailiotinus	kvailiotiną	kvailiotinas	-	-
įnag.	kvailiotinu	kvailiotinais	kvailiotina	kvailiotinomis	-	-
viet.	kvailiotiname	kvailiotinuose	kvailiotinoje	kvailiotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kvailiotinasis	kvailiotinieji	kvailiotinoji	kvailiotinosios	-	-
kilm.	kvailiotinojo	kvailiotinųjų	kvailiotinosios	kvailiotinųjų	-	-
naud.	kvailiotinajam	kvailiotiniesiems	kvailiotinajai	kvailiotinosioms	-	-
gal.	kvailiotinąjį	kvailiotinuosius	kvailiotinąją	kvailiotinąsias	-	-
įnag.	kvailiotinuoju	kvailiotinaisiais	kvailiotinąja	kvailiotinosiomis	-	-
viet.	kvailiotinajame	kvailiotinuosiuose	kvailiotinojoje	kvailiotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kvailiotinas, mot. g. kvailiotina.

kvailiotinų

1. tas, dėl kurio reikia kvailioti

Etimologija

<= kvailioti, kvailioja, kvailiojo

---