kvailiota

Taip pat žr.: kvailiotą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kvailiota (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kvailiotas, mot. g. kvailiota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kvailiotas	kvailioti	kvailiota	kvailiotos	kvailiota	-
kilm.	kvailioto	kvailiotų	kvailiotos	kvailiotų	-	-
naud.	kvailiotam	kvailiotiems	kvailiotai	kvailiotoms	-	-
gal.	kvailiotą	kvailiotus	kvailiotą	kvailiotas	-	-
įnag.	kvailiotu	kvailiotais	kvailiota	kvailiotomis	-	-
viet.	kvailiotame	kvailiotuose	kvailiotoje	kvailiotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kvailiotasis	kvailiotieji	kvailiotoji	kvailiotosios	-	-
kilm.	kvailiotojo	kvailiotųjų	kvailiotosios	kvailiotųjų	-	-
naud.	kvailiotajam	kvailiotiesiems	kvailiotajai	kvailiotosioms	-	-
gal.	kvailiotąjį	kvailiotuosius	kvailiotąją	kvailiotąsias	-	-
įnag.	kvailiotuoju	kvailiotaisiais	kvailiotąja	kvailiotosiomis	-	-
viet.	kvailiotajame	kvailiotuosiuose	kvailiotojoje	kvailiotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kvailiotas.
• Skiemenys: kvai-lio-ta

kvailiota

1. ta, kurią kvailiojo

Etimologija

<= kvailioti, kvailioja, kvailiojo

---