kvailiosiančiu

Taip pat žr.: kvailiosiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kvailiosiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kvailiosiantis, mot. g. kvailiosianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kvailiosiąs, kvailiosiantis	kvailiosią, kvailiosiantys	kvailiosianti	kvailiosiančios	-	kvailiosią
kilm.	kvailiosiančio	kvailiosiančių	kvailiosiančios	kvailiosiančių	-	-
naud.	kvailiosiančiam	kvailiosiantiems, kvailiosiantiem	kvailiosiančiai	kvailiosiančioms, kvailiosiančiom	-	-
gal.	kvailiosiantį	kvailiosiančius	kvailiosiančią	kvailiosiančias	-	-
įnag.	kvailiosiančiu	kvailiosiančiais	kvailiosiančia	kvailiosiančiomis	-	-
viet.	kvailiosiančiame, kvailiosiančiam	kvailiosiančiuose, kvailiosiančiuos	kvailiosiančioje, kvailiosiančioj	kvailiosiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kvailiosiantysis	kvailiosiantieji	kvailiosiančioji	kvailiosiančiosios	-	-
kilm.	kvailiosiančiojo	kvailiosiančiųjų	kvailiosiančiosios	kvailiosiančiųjų	-	-
naud.	kvailiosiančiajam	kvailiosiantiesiems	kvailiosiančiajai	kvailiosiančiosioms	-	-
gal.	kvailiosiantįjį	kvailiosiančiuosius	kvailiosiančiąją	kvailiosiančiąsias	-	-
įnag.	kvailiosiančiuoju	kvailiosiančiaisiais	kvailiosiančiąja	kvailiosiančiosiomis	-	-
viet.	kvailiosiančiajame	kvailiosiančiuosiuose	kvailiosiančiojoje	kvailiosiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kvailiosiantis, mot. g. kvailiosianti.

kvailiosiančiu

1. tas, kuris kvailios

Etimologija

<= kvailioti, kvailioja, kvailiojo

---