kvailiojusį

Taip pat žr.: kvailiojusi

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kvailiojusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kvailiojęs, mot. g. kvailiojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kvailiojęs	kvailioję	kvailiojusi, kvailiojus	kvailiojusios	-	kvailioję
kilm.	kvailiojusio	kvailiojusių	kvailiojusios	kvailiojusių	-	-
naud.	kvailiojusiam	kvailiojusiems	kvailiojusiai	kvailiojusioms	-	-
gal.	kvailiojusį	kvailiojusius	kvailiojusią	kvailiojusias	-	-
įnag.	kvailiojusiu	kvailiojusiais	kvailiojusia	kvailiojusiomis	-	-
viet.	kvailiojusiame	kvailiojusiuose	kvailiojusioje	kvailiojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kvailiojusysis	kvailiojusieji	kvailiojusioji	kvailiojusiosios	-	-
kilm.	kvailiojusiojo	kvailiojusiųjų	kvailiojusiosios	kvailiojusiųjų	-	-
naud.	kvailiojusiajam	kvailiojusiesiems	kvailiojusiajai	kvailiojusiosioms	-	-
gal.	kvailiojusįjį	kvailiojusiuosius	kvailiojusiąją	kvailiojusiąsias	-	-
įnag.	kvailiojusiuoju	kvailiojusiaisiais	kvailiojusiąja	kvailiojusiosiomis	-	-
viet.	kvailiojusiajame	kvailiojusiuosiuose	kvailiojusiojoje	kvailiojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kvailiojęs, mot. g. kvailiojusi.

kvailiojusį

1. tas, kuris kvailiojo

Etimologija

<= kvailioti, kvailioja, kvailiojo

---