kreiptus

Taip pat žr.: kreiptųs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kreiptus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kreiptas, mot. g. kreipta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kreiptas	kreipti	kreipta	kreiptos	kreipta	-
kilm.	kreipto	kreiptų	kreiptos	kreiptų	-	-
naud.	kreiptam	kreiptiems	kreiptai	kreiptoms	-	-
gal.	kreiptą	kreiptus	kreiptą	kreiptas	-	-
įnag.	kreiptu	kreiptais	kreipta	kreiptomis	-	-
viet.	kreiptame	kreiptuose	kreiptoje	kreiptose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kreiptasis	kreiptieji	kreiptoji	kreiptosios	-	-
kilm.	kreiptojo	kreiptųjų	kreiptosios	kreiptųjų	-	-
naud.	kreiptajam	kreiptiesiems	kreiptajai	kreiptosioms	-	-
gal.	kreiptąjį	kreiptuosius	kreiptąją	kreiptąsias	-	-
įnag.	kreiptuoju	kreiptaisiais	kreiptąja	kreiptosiomis	-	-
viet.	kreiptajame	kreiptuosiuose	kreiptojoje	kreiptosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kreiptas, mot. g. kreipta.

kreiptus

1. tas, kurį kreipė

Etimologija

<= kreipti, kreipia, kreipė

---