kreipsimu

Taip pat žr.: kreipsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kreipsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kreipsimas, mot. g. kreipsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kreipsimas	kreipsimi	kreipsima	kreipsimos	kreipsima	-
kilm.	kreipsimo	kreipsimų	kreipsimos	kreipsimų	-	-
naud.	kreipsimam	kreipsimiems	kreipsimai	kreipsimoms	-	-
gal.	kreipsimą	kreipsimus	kreipsimą	kreipsimas	-	-
įnag.	kreipsimu	kreipsimais	kreipsima	kreipsimomis	-	-
viet.	kreipsimame	kreipsimuose	kreipsimoje	kreipsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kreipsimasis	kreipsimieji	kreipsimoji	kreipsimosios	-	-
kilm.	kreipsimojo	kreipsimųjų	kreipsimosios	kreipsimųjų	-	-
naud.	kreipsimajam	kreipsimiesiems	kreipsimajai	kreipsimosioms	-	-
gal.	kreipsimąjį	kreipsimuosius	kreipsimąją	kreipsimąsias	-	-
įnag.	kreipsimuoju	kreipsimaisiais	kreipsimąja	kreipsimosiomis	-	-
viet.	kreipsimajame	kreipsimuosiuose	kreipsimojoje	kreipsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kreipsimas, mot. g. kreipsima.

kreipsimu

1. tas, kurį kreips

Etimologija

<= kreipti, kreipia, kreipė

---