kreipiančia

Taip pat žr.: kreipiančią

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kreipiančia (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kreipiantis, mot. g. kreipianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kreipiąs, kreipiantis	kreipią, kreipiantys	kreipianti	kreipiančios	-	kreipią
kilm.	kreipiančio	kreipiančių	kreipiančios	kreipiančių	-	-
naud.	kreipiančiam	kreipiantiems, kreipiantiem	kreipiančiai	kreipiančioms, kreipiančiom	-	-
gal.	kreipiantį	kreipiančius	kreipiančią	kreipiančias	-	-
įnag.	kreipiančiu	kreipiančiais	kreipiančia	kreipiančiomis	-	-
viet.	kreipiančiame, kreipiančiam	kreipiančiuose, kreipiančiuos	kreipiančioje, kreipiančioj	kreipiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kreipiantysis	kreipiantieji	kreipiančioji	kreipiančiosios	-	-
kilm.	kreipiančiojo	kreipiančiųjų	kreipiančiosios	kreipiančiųjų	-	-
naud.	kreipiančiajam	kreipiantiesiems	kreipiančiajai	kreipiančiosioms	-	-
gal.	kreipiantįjį	kreipiančiuosius	kreipiančiąją	kreipiančiąsias	-	-
įnag.	kreipiančiuoju	kreipiančiaisiais	kreipiančiąja	kreipiančiosiomis	-	-
viet.	kreipiančiajame	kreipiančiuosiuose	kreipiančiojoje	kreipiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kreipiantis, mot. g. kreipianti.

kreipiančia

1. ta, kuri kreipia

Etimologija

<= kreipti, kreipia, kreipė

---