kreipę

Taip pat žr.: kreipė

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kreipę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kreipęs, mot. g. kreipusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kreipęs	kreipę	kreipusi, kreipus	kreipusios	-	kreipę
kilm.	kreipusio	kreipusių	kreipusios	kreipusių	-	-
naud.	kreipusiam	kreipusiems	kreipusiai	kreipusioms	-	-
gal.	kreipusį	kreipusius	kreipusią	kreipusias	-	-
įnag.	kreipusiu	kreipusiais	kreipusia	kreipusiomis	-	-
viet.	kreipusiame	kreipusiuose	kreipusioje	kreipusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kreipusysis	kreipusieji	kreipusioji	kreipusiosios	-	-
kilm.	kreipusiojo	kreipusiųjų	kreipusiosios	kreipusiųjų	-	-
naud.	kreipusiajam	kreipusiesiems	kreipusiajai	kreipusiosioms	-	-
gal.	kreipusįjį	kreipusiuosius	kreipusiąją	kreipusiąsias	-	-
įnag.	kreipusiuoju	kreipusiaisiais	kreipusiąja	kreipusiosiomis	-	-
viet.	kreipusiajame	kreipusiuosiuose	kreipusiojoje	kreipusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kreipęs, mot. g. kreipusi.

kreipę

1. tas, kuris kreipė

Etimologija

<= kreipti, kreipia, kreipė

---