kraujuotu

Taip pat žr.: kraujuotų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kraujuotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kraujuotas, mot. g. kraujuota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kraujuotas	kraujuoti	kraujuota	kraujuotos	kraujuota	-
kilm.	kraujuoto	kraujuotų	kraujuotos	kraujuotų	-	-
naud.	kraujuotam	kraujuotiems	kraujuotai	kraujuotoms	-	-
gal.	kraujuotą	kraujuotus	kraujuotą	kraujuotas	-	-
įnag.	kraujuotu	kraujuotais	kraujuota	kraujuotomis	-	-
viet.	kraujuotame	kraujuotuose	kraujuotoje	kraujuotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kraujuotasis	kraujuotieji	kraujuotoji	kraujuotosios	-	-
kilm.	kraujuotojo	kraujuotųjų	kraujuotosios	kraujuotųjų	-	-
naud.	kraujuotajam	kraujuotiesiems	kraujuotajai	kraujuotosioms	-	-
gal.	kraujuotąjį	kraujuotuosius	kraujuotąją	kraujuotąsias	-	-
įnag.	kraujuotuoju	kraujuotaisiais	kraujuotąja	kraujuotosiomis	-	-
viet.	kraujuotajame	kraujuotuosiuose	kraujuotojoje	kraujuotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kraujuotas, mot. g. kraujuota.

kraujuotu

1. tas, kurį kraujavo

Etimologija

<= kraujuoti, kraujuoja, kraujavo

---