Pereiti prie turinio

kraso

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Kėdė

Tarimas

[taisyti]
  • TFA: ['krá.so]

Daiktavardis

[taisyti]

kraso (bev. g.)

Daiktavardžio kraso linksniavimas
(7-oji (o) linksniuotė)
Vienaskaita Daugiskaita
V. kraso krasy
K. krasos krasun̄
N. krasu krasoms
G. krason̄ krason̄s
Įn. krasu krasims
Vt. Vi. krasei krasesu
Kr. krasuon krasuosna
Gr. krasepi krasespi
Ar. krasuop krasump
Š. krason̄! krasy!

Etimologija

[taisyti]

Naujadaras. Kai kurie tyrėjai šį žodį laikytų skoliniu iš slavų kalbų; tuo atveju, šis žodis būtų iš slavų prokalbės *kreslo, ir būtų susijęs su *krosno („audimo staklės“), kurių kvadratiška forma primintų kėdės formą. Tačiau labiau įtikinama teorija nurodo į atvirkštinį skolinimosi ryšį: tikėtina, kad slavų kalbos yra pasiskolinusios šį žodį iš baltų kalbų. Šią hipotezę patvirtina panašių žodžių nebuvimas pietų slavų kalbose (išskyrus bulgarų k., tačiau minėtoje kalboje tai vėlesnio laikotarpio skolinys). Tuo atveju, šis žodis kilęs iš baltų prokalbės *krēs su papildoma l, iš indoeuropiečių prokalbės *kert-, *kret-, iš *(s)ker- („sukti, lenkti“). Pirminė reikšmė, šiuo atveju, būtų buvus „pintas objektas“ (liaudies dainos nurodo, kad anksčiau kėdės iš tiesų buvo pinamos). Giminiškas latvių k. krēsls, lietuvių k. krėslas.

Kategorijos

[taisyti]