kraso
 |
| Kėdė |
Tarimas
[taisyti]- TFA: ['krá.so]
Daiktavardis
[taisyti]| Daiktavardžio „kraso“ linksniavimas (7-oji (o) linksniuotė) | |||
|---|---|---|---|
| Vienaskaita | Daugiskaita | ||
| V. | kraso | krasy | |
| K. | krasos | krasun̄ | |
| N. | krasu | krasoms | |
| G. | krason̄ | krason̄s | |
| Įn. | krasu | krasims | |
| Vt. | Vi. | krasei | krasesu |
| Kr. | krasuon | krasuosna | |
| Gr. | krasepi | krasespi | |
| Ar. | krasuop | krasump | |
| Š. | krason̄! | krasy! | |
Etimologija
[taisyti]Naujadaras. Kai kurie tyrėjai šį žodį laikytų skoliniu iš slavų kalbų; tuo atveju, šis žodis būtų iš slavų prokalbės *kreslo, ir būtų susijęs su *krosno („audimo staklės“), kurių kvadratiška forma primintų kėdės formą. Tačiau labiau įtikinama teorija nurodo į atvirkštinį skolinimosi ryšį: tikėtina, kad slavų kalbos yra pasiskolinusios šį žodį iš baltų kalbų. Šią hipotezę patvirtina panašių žodžių nebuvimas pietų slavų kalbose (išskyrus bulgarų k., tačiau minėtoje kalboje tai vėlesnio laikotarpio skolinys). Tuo atveju, šis žodis kilęs iš baltų prokalbės *krēs su papildoma l, iš indoeuropiečių prokalbės *kert-, *kret-, iš *(s)ker- („sukti, lenkti“). Pirminė reikšmė, šiuo atveju, būtų buvus „pintas objektas“ (liaudies dainos nurodo, kad anksčiau kėdės iš tiesų buvo pinamos). Giminiškas latvių k. krēsls, lietuvių k. krėslas.