kopusį

Taip pat žr.: kopusi

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kopusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kopęs, mot. g. kopusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kopęs	kopę	kopusi, kopus	kopusios	-	kopę
kilm.	kopusio	kopusių	kopusios	kopusių	-	-
naud.	kopusiam	kopusiems	kopusiai	kopusioms	-	-
gal.	kopusį	kopusius	kopusią	kopusias	-	-
įnag.	kopusiu	kopusiais	kopusia	kopusiomis	-	-
viet.	kopusiame	kopusiuose	kopusioje	kopusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kopusysis	kopusieji	kopusioji	kopusiosios	-	-
kilm.	kopusiojo	kopusiųjų	kopusiosios	kopusiųjų	-	-
naud.	kopusiajam	kopusiesiems	kopusiajai	kopusiosioms	-	-
gal.	kopusįjį	kopusiuosius	kopusiąją	kopusiąsias	-	-
įnag.	kopusiuoju	kopusiaisiais	kopusiąja	kopusiosiomis	-	-
viet.	kopusiajame	kopusiuosiuose	kopusiojoje	kopusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kopęs, mot. g. kopusi.

kopusį

1. tas, kuris kopė

Etimologija

<= kopti, kopia, kopė

---