koptu

Taip pat žr.: koptų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

koptu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. koptas, mot. g. kopta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	koptas	kopti	kopta	koptos	kopta	-
kilm.	kopto	koptų	koptos	koptų	-	-
naud.	koptam	koptiems	koptai	koptoms	-	-
gal.	koptą	koptus	koptą	koptas	-	-
įnag.	koptu	koptais	kopta	koptomis	-	-
viet.	koptame	koptuose	koptoje	koptose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	koptasis	koptieji	koptoji	koptosios	-	-
kilm.	koptojo	koptųjų	koptosios	koptųjų	-	-
naud.	koptajam	koptiesiems	koptajai	koptosioms	-	-
gal.	koptąjį	koptuosius	koptąją	koptąsias	-	-
įnag.	koptuoju	koptaisiais	koptąja	koptosiomis	-	-
viet.	koptajame	koptuosiuose	koptojoje	koptosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. koptas, mot. g. kopta.

koptu

1. tas, kurį kopė

Etimologija

<= kopti, kopia, kopė

---