koptinu

Taip pat žr.: koptinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

koptinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. koptinas, mot. g. koptina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	koptinas	koptini	koptina	koptinos	koptina	-
kilm.	koptino	koptinų	koptinos	koptinų	-	-
naud.	koptinam	koptiniems	koptinai	koptinoms	-	-
gal.	koptiną	koptinus	koptiną	koptinas	-	-
įnag.	koptinu	koptinais	koptina	koptinomis	-	-
viet.	koptiname	koptinuose	koptinoje	koptinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	koptinasis	koptinieji	koptinoji	koptinosios	-	-
kilm.	koptinojo	koptinųjų	koptinosios	koptinųjų	-	-
naud.	koptinajam	koptiniesiems	koptinajai	koptinosioms	-	-
gal.	koptinąjį	koptinuosius	koptinąją	koptinąsias	-	-
įnag.	koptinuoju	koptinaisiais	koptinąja	koptinosiomis	-	-
viet.	koptinajame	koptinuosiuose	koptinojoje	koptinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. koptinas, mot. g. koptina.

koptinu

1. tas, dėl kurio reikia kopti

Etimologija

<= kopti, kopia, kopė

---