kopsimu

Taip pat žr.: kopsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kopsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kopsimas, mot. g. kopsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kopsimas	kopsimi	kopsima	kopsimos	kopsima	-
kilm.	kopsimo	kopsimų	kopsimos	kopsimų	-	-
naud.	kopsimam	kopsimiems	kopsimai	kopsimoms	-	-
gal.	kopsimą	kopsimus	kopsimą	kopsimas	-	-
įnag.	kopsimu	kopsimais	kopsima	kopsimomis	-	-
viet.	kopsimame	kopsimuose	kopsimoje	kopsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kopsimasis	kopsimieji	kopsimoji	kopsimosios	-	-
kilm.	kopsimojo	kopsimųjų	kopsimosios	kopsimųjų	-	-
naud.	kopsimajam	kopsimiesiems	kopsimajai	kopsimosioms	-	-
gal.	kopsimąjį	kopsimuosius	kopsimąją	kopsimąsias	-	-
įnag.	kopsimuoju	kopsimaisiais	kopsimąja	kopsimosiomis	-	-
viet.	kopsimajame	kopsimuosiuose	kopsimojoje	kopsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kopsimas, mot. g. kopsima.

kopsimu

1. tas, kurį kops

Etimologija

<= kopti, kopia, kopė

---