koplyčia

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

Koplyčia (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: Koplyčia
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	Koplyčia	Koplyčios
kilm.	Koplyčios	Koplyčių
naud.	Koplyčiai	Koplyčioms
gal.	Koplyčią	Koplyčias
įnag.	Koplyčia	Koplyčiomis
viet.	Koplyčioje	Koplyčiose
šauksm.	Koplyčia	Koplyčios

Koplyčia - nedidelis katalikų ir anglikonų religinės paskirties pastatas. Gali būti savarankiškas arba sujungtas su kitu pastatu (dažniausiai bažnyčia). Koplyčia taip pat vadinama atskira nedidelė patalpa su altoriumi kulto apeigoms atlikti.

Dažniausi koplyčios tipai:

• bažnyčios koplyčia;
• vienuolyno koplyčia;
• kapinių koplyčia;
• kalvarijų koplyčia;
• pilies koplyčia;
• rūmų koplyčia;
• ligoninės koplyčia;
• mokyklos koplyčia;
• kalėjimo koplyčia.

Koplyčios pradėtos statyti ankstyvosios krikščionybės laikais.