koduotu

Taip pat žr.: koduotų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

koduotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. koduotas, mot. g. koduota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	koduotas	koduoti	koduota	koduotos	koduota	-
kilm.	koduoto	koduotų	koduotos	koduotų	-	-
naud.	koduotam	koduotiems	koduotai	koduotoms	-	-
gal.	koduotą	koduotus	koduotą	koduotas	-	-
įnag.	koduotu	koduotais	koduota	koduotomis	-	-
viet.	koduotame	koduotuose	koduotoje	koduotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	koduotasis	koduotieji	koduotoji	koduotosios	-	-
kilm.	koduotojo	koduotųjų	koduotosios	koduotųjų	-	-
naud.	koduotajam	koduotiesiems	koduotajai	koduotosioms	-	-
gal.	koduotąjį	koduotuosius	koduotąją	koduotąsias	-	-
įnag.	koduotuoju	koduotaisiais	koduotąja	koduotosiomis	-	-
viet.	koduotajame	koduotuosiuose	koduotojoje	koduotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. koduotas, mot. g. koduota.

koduotu

1. tas, kurį kodavo

Etimologija

<= koduoti, koduoja, kodavo

---