klystančiu

Taip pat žr.: klystančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

klystančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. klystantis, mot. g. klystanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klystąs, klystantis	klystą, klystantys	klystanti	klystančios	-	klystą
kilm.	klystančio	klystančių	klystančios	klystančių	-	-
naud.	klystančiam	klystantiems, klystantiem	klystančiai	klystančioms, klystančiom	-	-
gal.	klystantį	klystančius	klystančią	klystančias	-	-
įnag.	klystančiu	klystančiais	klystančia	klystančiomis	-	-
viet.	klystančiame, klystančiam	klystančiuose, klystančiuos	klystančioje, klystančioj	klystančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klystantysis	klystantieji	klystančioji	klystančiosios	-	-
kilm.	klystančiojo	klystančiųjų	klystančiosios	klystančiųjų	-	-
naud.	klystančiajam	klystantiesiems	klystančiajai	klystančiosioms	-	-
gal.	klystantįjį	klystančiuosius	klystančiąją	klystančiąsias	-	-
įnag.	klystančiuoju	klystančiaisiais	klystančiąja	klystančiosiomis	-	-
viet.	klystančiajame	klystančiuosiuose	klystančiojoje	klystančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. klystantis, mot. g. klystanti.

klystančiu

1. tas, kuris klysta

Etimologija

<= klysti, klysta, klydo

---