klysima

Taip pat žr.: klysimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

klysima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. klysimas, mot. g. klysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klysimas	klysimi	klysima	klysimos	klysima	-
kilm.	klysimo	klysimų	klysimos	klysimų	-	-
naud.	klysimam	klysimiems	klysimai	klysimoms	-	-
gal.	klysimą	klysimus	klysimą	klysimas	-	-
įnag.	klysimu	klysimais	klysima	klysimomis	-	-
viet.	klysimame	klysimuose	klysimoje	klysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klysimasis	klysimieji	klysimoji	klysimosios	-	-
kilm.	klysimojo	klysimųjų	klysimosios	klysimųjų	-	-
naud.	klysimajam	klysimiesiems	klysimajai	klysimosioms	-	-
gal.	klysimąjį	klysimuosius	klysimąją	klysimąsias	-	-
įnag.	klysimuoju	klysimaisiais	klysimąja	klysimosiomis	-	-
viet.	klysimajame	klysimuosiuose	klysimojoje	klysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. klysimas.
• Skiemenys: kly-si-ma

klysima

1. ta, kurią klys

Etimologija

<= klysti, klysta, klydo

---