klysiančiu

Taip pat žr.: klysiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

klysiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. klysiantis, mot. g. klysianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klysiąs, klysiantis	klysią, klysiantys	klysianti	klysiančios	-	klysią
kilm.	klysiančio	klysiančių	klysiančios	klysiančių	-	-
naud.	klysiančiam	klysiantiems, klysiantiem	klysiančiai	klysiančioms, klysiančiom	-	-
gal.	klysiantį	klysiančius	klysiančią	klysiančias	-	-
įnag.	klysiančiu	klysiančiais	klysiančia	klysiančiomis	-	-
viet.	klysiančiame, klysiančiam	klysiančiuose, klysiančiuos	klysiančioje, klysiančioj	klysiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klysiantysis	klysiantieji	klysiančioji	klysiančiosios	-	-
kilm.	klysiančiojo	klysiančiųjų	klysiančiosios	klysiančiųjų	-	-
naud.	klysiančiajam	klysiantiesiems	klysiančiajai	klysiančiosioms	-	-
gal.	klysiantįjį	klysiančiuosius	klysiančiąją	klysiančiąsias	-	-
įnag.	klysiančiuoju	klysiančiaisiais	klysiančiąja	klysiančiosiomis	-	-
viet.	klysiančiajame	klysiančiuosiuose	klysiančiojoje	klysiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. klysiantis, mot. g. klysianti.

klysiančiu

1. tas, kuris klys

Etimologija

<= klysti, klysta, klydo

---