klausytinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

klausytinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. klausytinas, mot. g. klausytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klausytinas	klausytini	klausytina	klausytinos	klausytina	-
kilm.	klausytino	klausytinų	klausytinos	klausytinų	-	-
naud.	klausytinam	klausytiniems	klausytinai	klausytinoms	-	-
gal.	klausytiną	klausytinus	klausytiną	klausytinas	-	-
įnag.	klausytinu	klausytinais	klausytina	klausytinomis	-	-
viet.	klausytiname	klausytinuose	klausytinoje	klausytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klausytinasis	klausytinieji	klausytinoji	klausytinosios	-	-
kilm.	klausytinojo	klausytinųjų	klausytinosios	klausytinųjų	-	-
naud.	klausytinajam	klausytiniesiems	klausytinajai	klausytinosioms	-	-
gal.	klausytinąjį	klausytinuosius	klausytinąją	klausytinąsias	-	-
įnag.	klausytinuoju	klausytinaisiais	klausytinąja	klausytinosiomis	-	-
viet.	klausytinajame	klausytinuosiuose	klausytinojoje	klausytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. klausytinas, mot. g. klausytina.

klausytinus

1. tas, dėl kurio reikia klausyti

Etimologija

<= klausyti, klauso, klausė

---