klaustinu

Taip pat žr.: klaustinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

klaustinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. klaustinas, mot. g. klaustina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klaustinas	klaustini	klaustina	klaustinos	klaustina	-
kilm.	klaustino	klaustinų	klaustinos	klaustinų	-	-
naud.	klaustinam	klaustiniems	klaustinai	klaustinoms	-	-
gal.	klaustiną	klaustinus	klaustiną	klaustinas	-	-
įnag.	klaustinu	klaustinais	klaustina	klaustinomis	-	-
viet.	klaustiname	klaustinuose	klaustinoje	klaustinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klaustinasis	klaustinieji	klaustinoji	klaustinosios	-	-
kilm.	klaustinojo	klaustinųjų	klaustinosios	klaustinųjų	-	-
naud.	klaustinajam	klaustiniesiems	klaustinajai	klaustinosioms	-	-
gal.	klaustinąjį	klaustinuosius	klaustinąją	klaustinąsias	-	-
įnag.	klaustinuoju	klaustinaisiais	klaustinąja	klaustinosiomis	-	-
viet.	klaustinajame	klaustinuosiuose	klaustinojoje	klaustinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. klaustinas, mot. g. klaustina.

klaustinu

1. tas, dėl kurio reikia klausti

Etimologija

<= klausti, klausia, klausė

---