klausomu

Taip pat žr.: klausomų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

klausomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. klausomas, mot. g. klausoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klausomas	klausomi	klausoma	klausomos	klausoma	-
kilm.	klausomo	klausomų	klausomos	klausomų	-	-
naud.	klausomam	klausomiems	klausomai	klausomoms	-	-
gal.	klausomą	klausomus	klausomą	klausomas	-	-
įnag.	klausomu	klausomais	klausoma	klausomomis	-	-
viet.	klausomame	klausomuose	klausomoje	klausomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klausomasis	klausomieji	klausomoji	klausomosios	-	-
kilm.	klausomojo	klausomųjų	klausomosios	klausomųjų	-	-
naud.	klausomajam	klausomiesiems	klausomajai	klausomosioms	-	-
gal.	klausomąjį	klausomuosius	klausomąją	klausomąsias	-	-
įnag.	klausomuoju	klausomaisiais	klausomąja	klausomosiomis	-	-
viet.	klausomajame	klausomuosiuose	klausomojoje	klausomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. klausomas, mot. g. klausoma.

klausomu

1. tas, kurį klauso

Etimologija

<= klausyti, klauso, klausė

---