kirtusia

Taip pat žr.: kirtusią

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kirtusia (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kirtęs, mot. g. kirtusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kirtęs	kirtę	kirtusi, kirtus	kirtusios	-	kirtę
kilm.	kirtusio	kirtusių	kirtusios	kirtusių	-	-
naud.	kirtusiam	kirtusiems	kirtusiai	kirtusioms	-	-
gal.	kirtusį	kirtusius	kirtusią	kirtusias	-	-
įnag.	kirtusiu	kirtusiais	kirtusia	kirtusiomis	-	-
viet.	kirtusiame	kirtusiuose	kirtusioje	kirtusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kirtusysis	kirtusieji	kirtusioji	kirtusiosios	-	-
kilm.	kirtusiojo	kirtusiųjų	kirtusiosios	kirtusiųjų	-	-
naud.	kirtusiajam	kirtusiesiems	kirtusiajai	kirtusiosioms	-	-
gal.	kirtusįjį	kirtusiuosius	kirtusiąją	kirtusiąsias	-	-
įnag.	kirtusiuoju	kirtusiaisiais	kirtusiąja	kirtusiosiomis	-	-
viet.	kirtusiajame	kirtusiuosiuose	kirtusiojoje	kirtusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kirtęs, mot. g. kirtusi.

kirtusia

1. ta, kuri kirto

Etimologija

<= kirsti, kerta, kirto

---